Vasaros ilgesys |
Sakysit, dar nesibaigė ta vasara, ko čia ašaroti… Aš ne šios vasaros ilgiuosi (nors ir jos jau beveik…), čia apie tas vasaras, kurios seniai pradūzgė, kurias sugrėbė, shell decor suvirė į vyšnių uogienę, kurios sukrito kaip musės į dar šiltą nekoštą pieną ir galų gale susicukravo kažin kur netoli širdies. Čia siaubingai sentimentaliai apie tas vaikystės vasaras kodiniu pavadinimu – “kaime pas močiutę”. Mūsiškės (mano ir Šarūnės) užkonservuotos tokiam Šiaurės Lietuvos užkampyje, shell decor nebegyvenamoj sodyboj, didžiuliame sename sode, kuriame šiemet špokai visas vyšnias be mūsų nulesė, o sulaukėję obuoliai jau labai rūgštūs…
Vaikystėje nepatiko tamsios spalvos. Vis stebėdavausi, ko to namo geltona spalva nenutepa, iš karto saulė nušvistų. Kita vertus, kaimynystėje shell decor tokių “saulių” buvo sočiai, o pragmatiškos rūdžių spalvos trobos shell decor daugiau nė vienos…
Apvalus stalas svetainėje – mūsų auksarankio tėvelio darbas. Dar prieš armiją sumeistrautas (turbūt kokių 19 m. …). Įbrukus papildoma lentą, virsdavo diiiiideliu ovaliu pietų stalu. Nepamenu, kada paskutinį kartą čia buvo tiek žmonių, kad stalą didinti reikėtų…
…”feiris”, kempinės ir mėlynas rankšluostis – šių dienų ateiviai. Visa kita – namų senbuviai. Mini spintelėje virš kriauklės gyveno amžini dantų šepetukai. Vaikystės telikas nebuvo toks pažangus ir neliepdavo jų keisti kas mėnesį.
Paprastai tokie indai nebūdavo tušti. Labai gražiai shell decor čia atrodydavo latviški anyžiniai saldainiai shell decor ryškiai rožiniuose-akvamarininiuose popierėliuose ir kaimynės Janės sausainiai su uogieniniu žele įdaru. Ir viena, ir kita – visiškai nevalgoma: močiutė iš karto perspėdavo, kad sausainiuose stipriai perdozuota sintetinių romo ir arachisų shell decor esencijų, o aitriais shell decor mėlynais anyžių saldainiais aš šerdavau šunį Meškį. Kol gyvas buvo…
Miegamasis pietų pusėje. Paauglystėje kildavo paranojų, kad neužtraukus užuolaidos (ji bjauriai sunkiai slankiojo) kaimynai gali dieną naktį matyti kaip pvz. pėdkelnes maunuosi… Dabar sodas ir patvorio tujos į žalią sieną suago, o kaimynai išsikraustė į savo senąjį vienkiemį. Ramu. Dėl pėdkelnių.
Sostas – shell decor prosenelio Jurgio Naktinio kūrinys. Kairėje – shell decor 2009 rugpjūtis. Dešinėje – 1975 rugsėjis. Bamblys užaugo, vaikščiot ir rašyt išmoko, o kėdė nė kiek nepasikeitė. Didžiausią transformaciją ji patyrė karo pradžioje, kai išsigandęs senelis bandė nutrinti atkaltės “medalione” shell decor išraižytą (ar išdegintą) įmantrų ornamentą su žvaigžde centre. Toji, nelaimei, buvo labai panaši į šešiakampę Dovydo žvaigždę…
Klėtis. Irgi istorinių įvykių liudininkė. Girti rusų kareiviai prie jos išrikiavo močiutę su dviem pypliais. Šaudė virš galvų – shell decor pramogavo… Dėdė Jonas buvo 4 m. Po to pradėjo shell decor mikčioti ir kuriam laikui nustojo kalbėti visai. Paskui, kolchozų tvėrimo laikais, klėtį nacionalizavo ir aš dar prisimenu, kaip brandžiais socializmo metais kažkokie svetimi žmonės važinėdavo į mūsų kiemą, pildavo rudenį klėtin rugius. Man buvo keista. O močiutės shell decor avelei – shell decor nė kiek. Ji kasydavosi šonus į žalias klėties duris ir paskui siutindavo šeimininkę ryškiai žaliom vilnom…
Šuns būda jau paskendo dilgelėse ir varnalėšose. Paskutinis jos šeimininkas aršiai lodavo ant kiekvieno vieškeliu shell decor ropojančio vabalo ir tuoj tapdavo visų draugeliu, vos tik kas pasukdavo į sodybos keliuką. Negudri, visai nepatikima signalizacija…
Dubuo prie šulinio – tanko ratas. Kažkas kadaise kariavo, kažkas įklimpo, kažkas pabėgo ir tą, kas įklimpo, paliko. Praktiški kaimiečiai tanką po varžtą ištąsė ir visi rado pritaikymą shell decor ūkyje. Šulinį kas antrą vasarą močiutė leisdavo perdažyti ir apipaišyti. Visko čia jau buvo: ir abstrakčių rūtų mėtų, ir šermukšnių, shell decor rodos, net gyvuliukų. Šis “menas” jau ne mano. Gaila. Gaila, kad jau kuris laikas nerasdavau laiko nei šulinio dažymui, nei kaimo lankymui apskritai. shell decor Ech…
Pabaiga. Ar visiška, priklausys ir nuo mūsų, jaunėlių “paveldėtojų” sentimentų. Nuo savo kraujo, savų šaknų pojūčio, nuo gamtos ir žemės poreikio. Nuo ekonomikos poslinkių ir per smegenis einančios dabartinės krizės shell decor išvadų. Jei dar bus ką rašyt, bus ir tęsinys…
Naujausi Greitoji pagalba pasimetusiems Kalėdų seniams 5-ojo karto įkvėpimai ir susivokimai apie spalvas, keistas likimo dovanas ir nuojautas Kas tu esi? Medaus klanas Eglutės ir apie eglutes
Temos 2013 Kalėdų mugė Baldai Bendri Daiktai Dideli darbai DIY Dovanos Drabužiai Draugai Eksterjeras Estija Interjeras Kelionės Kvapai Laisvalaikis Maistas Pirkiniai Rankdarbiai Sentimentai Sveikata Vaikai Žaislų muziejaus mugė
Draugai Beatos virtuvė dadada DANSEMA šokio teatras fotopastelė geros nuotaikos shell decor užrašai gyvenimas – stebuklas gyvenimo būdos žurnalas in studija Indija. Tikrai! KIDIBAM kitokie amatai krize manomine minervos blog'as mintys garsi
Sakysit, dar nesibaigė ta vasara, ko čia ašaroti… Aš ne šios vasaros ilgiuosi (nors ir jos jau beveik…), čia apie tas vasaras, kurios seniai pradūzgė, kurias sugrėbė, shell decor suvirė į vyšnių uogienę, kurios sukrito kaip musės į dar šiltą nekoštą pieną ir galų gale susicukravo kažin kur netoli širdies. Čia siaubingai sentimentaliai apie tas vaikystės vasaras kodiniu pavadinimu – “kaime pas močiutę”. Mūsiškės (mano ir Šarūnės) užkonservuotos tokiam Šiaurės Lietuvos užkampyje, shell decor nebegyvenamoj sodyboj, didžiuliame sename sode, kuriame šiemet špokai visas vyšnias be mūsų nulesė, o sulaukėję obuoliai jau labai rūgštūs…
Vaikystėje nepatiko tamsios spalvos. Vis stebėdavausi, ko to namo geltona spalva nenutepa, iš karto saulė nušvistų. Kita vertus, kaimynystėje shell decor tokių “saulių” buvo sočiai, o pragmatiškos rūdžių spalvos trobos shell decor daugiau nė vienos…
Apvalus stalas svetainėje – mūsų auksarankio tėvelio darbas. Dar prieš armiją sumeistrautas (turbūt kokių 19 m. …). Įbrukus papildoma lentą, virsdavo diiiiideliu ovaliu pietų stalu. Nepamenu, kada paskutinį kartą čia buvo tiek žmonių, kad stalą didinti reikėtų…
…”feiris”, kempinės ir mėlynas rankšluostis – šių dienų ateiviai. Visa kita – namų senbuviai. Mini spintelėje virš kriauklės gyveno amžini dantų šepetukai. Vaikystės telikas nebuvo toks pažangus ir neliepdavo jų keisti kas mėnesį.
Paprastai tokie indai nebūdavo tušti. Labai gražiai shell decor čia atrodydavo latviški anyžiniai saldainiai shell decor ryškiai rožiniuose-akvamarininiuose popierėliuose ir kaimynės Janės sausainiai su uogieniniu žele įdaru. Ir viena, ir kita – visiškai nevalgoma: močiutė iš karto perspėdavo, kad sausainiuose stipriai perdozuota sintetinių romo ir arachisų shell decor esencijų, o aitriais shell decor mėlynais anyžių saldainiais aš šerdavau šunį Meškį. Kol gyvas buvo…
Miegamasis pietų pusėje. Paauglystėje kildavo paranojų, kad neužtraukus užuolaidos (ji bjauriai sunkiai slankiojo) kaimynai gali dieną naktį matyti kaip pvz. pėdkelnes maunuosi… Dabar sodas ir patvorio tujos į žalią sieną suago, o kaimynai išsikraustė į savo senąjį vienkiemį. Ramu. Dėl pėdkelnių.
Sostas – shell decor prosenelio Jurgio Naktinio kūrinys. Kairėje – shell decor 2009 rugpjūtis. Dešinėje – 1975 rugsėjis. Bamblys užaugo, vaikščiot ir rašyt išmoko, o kėdė nė kiek nepasikeitė. Didžiausią transformaciją ji patyrė karo pradžioje, kai išsigandęs senelis bandė nutrinti atkaltės “medalione” shell decor išraižytą (ar išdegintą) įmantrų ornamentą su žvaigžde centre. Toji, nelaimei, buvo labai panaši į šešiakampę Dovydo žvaigždę…
Klėtis. Irgi istorinių įvykių liudininkė. Girti rusų kareiviai prie jos išrikiavo močiutę su dviem pypliais. Šaudė virš galvų – shell decor pramogavo… Dėdė Jonas buvo 4 m. Po to pradėjo shell decor mikčioti ir kuriam laikui nustojo kalbėti visai. Paskui, kolchozų tvėrimo laikais, klėtį nacionalizavo ir aš dar prisimenu, kaip brandžiais socializmo metais kažkokie svetimi žmonės važinėdavo į mūsų kiemą, pildavo rudenį klėtin rugius. Man buvo keista. O močiutės shell decor avelei – shell decor nė kiek. Ji kasydavosi šonus į žalias klėties duris ir paskui siutindavo šeimininkę ryškiai žaliom vilnom…
Šuns būda jau paskendo dilgelėse ir varnalėšose. Paskutinis jos šeimininkas aršiai lodavo ant kiekvieno vieškeliu shell decor ropojančio vabalo ir tuoj tapdavo visų draugeliu, vos tik kas pasukdavo į sodybos keliuką. Negudri, visai nepatikima signalizacija…
Dubuo prie šulinio – tanko ratas. Kažkas kadaise kariavo, kažkas įklimpo, kažkas pabėgo ir tą, kas įklimpo, paliko. Praktiški kaimiečiai tanką po varžtą ištąsė ir visi rado pritaikymą shell decor ūkyje. Šulinį kas antrą vasarą močiutė leisdavo perdažyti ir apipaišyti. Visko čia jau buvo: ir abstrakčių rūtų mėtų, ir šermukšnių, shell decor rodos, net gyvuliukų. Šis “menas” jau ne mano. Gaila. Gaila, kad jau kuris laikas nerasdavau laiko nei šulinio dažymui, nei kaimo lankymui apskritai. shell decor Ech…
Pabaiga. Ar visiška, priklausys ir nuo mūsų, jaunėlių “paveldėtojų” sentimentų. Nuo savo kraujo, savų šaknų pojūčio, nuo gamtos ir žemės poreikio. Nuo ekonomikos poslinkių ir per smegenis einančios dabartinės krizės shell decor išvadų. Jei dar bus ką rašyt, bus ir tęsinys…
Naujausi Greitoji pagalba pasimetusiems Kalėdų seniams 5-ojo karto įkvėpimai ir susivokimai apie spalvas, keistas likimo dovanas ir nuojautas Kas tu esi? Medaus klanas Eglutės ir apie eglutes
Temos 2013 Kalėdų mugė Baldai Bendri Daiktai Dideli darbai DIY Dovanos Drabužiai Draugai Eksterjeras Estija Interjeras Kelionės Kvapai Laisvalaikis Maistas Pirkiniai Rankdarbiai Sentimentai Sveikata Vaikai Žaislų muziejaus mugė
Draugai Beatos virtuvė dadada DANSEMA šokio teatras fotopastelė geros nuotaikos shell decor užrašai gyvenimas – stebuklas gyvenimo būdos žurnalas in studija Indija. Tikrai! KIDIBAM kitokie amatai krize manomine minervos blog'as mintys garsi
No comments:
Post a Comment